Category Archives: TSRS VP

Visuomenės konsolidacija: variantai – iliuziniai ir realūs

Analitiniai užrašai

Visuomenės konsolidacija: variantai – iliuziniai ir realūs

Pergalės 70-mečio dieną daugiau nei 12 milijonų žmonių skirtinguose Rusijos mietuose ir gyvenvietėse, o taipogi kai kuriose potarybinėse respublikose, dalyvavo akcijoje „Nemirtingasis pulkas“ [1], praeidami gatvėmis ir aikštėmis su portretais savo giminaičių kaip žuvusių Didžiajame Tėvynės kare, taip ir nugalėjusiais jame. Ko ženklas tai buvo:
- jau įvykusios potarybinės visuomenės konsolidacijos?
- ar dešimčių milijonų žmonių vilties pasiekti konsolidaciją ateityje?
O jeigu tai svajonių ir vilčių ženklai, tai kaip jas įgyvendinti?

1. Pradiniai duomenys

1. Tvirtinti, jog potarybinė Rusijos federacijos visuomenė realiai konsoliduota, ir tuo tvirtinimu remtis vykdant savo valstybės politiką (vidinę, išorinę ir globaliąją) – būtų klaida.

Visuomenė daugybę kartų ir sudėtingai suskaldyta ir tai pasireiškia daugybe faktų: nuo kivirčų  dėl įvairiausių priežasčių interneto forumuose bei vairavimo kultūros iki nesugebėjimo pagimdyti  valstybingumą, įgalų valdyti („valdžios vertikalę“) ir masiškai gaminti reikalaujančią mokslinių pasiekimų produkciją be defektų, apsijungus į visuomeninius darbo susivienijimus, ir tapti per artimiausius 5 – 10 metų pasauliniu mokslo-technikos progreso lyderiu.

Atitinkamai, tokiomis sąlygomis aiškinimai, kad „šitos tautos nenugalėti!“ – išreiškia neatsakingumą, pasiruošimą pasiduoti globalios politikos[2] manipuliatorių provokacijoms, ir todėl tai yra reali grėsmė pačios tautos saugumui, ir žmonijai apskritai. Praeityje Rusija ne kartą mokėjo milžinišką kraujo kainą už „užmėtimą kepurėmis“ bei „šiaudinį patriotizmą“. Ir privalome to išvengti, nors mūsų iš tiesų nenugalėti. Continue reading

Ilgalaikė biblinio projekto vadeivų strategija kaip įveikti koraninį islamą

Ilgalaikė biblinio projekto vadeivų strategija kaip įveikti koraninį islamą

Biblinio projekto valdytojams viena iš pagrindinių kultūrologinio pobūdžio globalaus mastelio problemų yra koraninis islamas[1].
Šis klausimas jiems yra svarbus dėl to, kad globalioji politinė doktrina, kurios pagrindu formuojama Vakarų politika, išplaukia iš dviejų dalykų:

  • žydų pranašumo prieš kitus žmones tezės ir reikalavimo, kad visi kiti būtų pagarbiai tolerantiški žydų atžvilgiu;
  • viso pasaulio kartu su jo gyventojais ir turtais supirkimas remiantis judėjiškos mafioziškai-korporatyvinės transnacionalinės monopolijos į palūkininkavimą.

Ir nors šitie dalykai nedeklaruojami atvirai, jie pagal nutylėjimą yra privalomai vykdomi. Continue reading

Netrukus. Išversti analitiniai užrašai Nr. 4 (115) “Dėl kogi nekurie taip susijaudino?”

Išversti paskutiniai Vidinio TSRS Prediktoriaus analitiniai užrašai apie dabartinį momentą – Nr. 4 (115) “Dėl kogi nekurie taip susijaudino?”

Lietuviškas tekstas bus paskelbtas, kai tik suvesiu į kompiuterį, o kol kas – skaitykite originalą:

http://dotu.ru/2014/12/11/20141211_tek_moment04115/

Globalizacija: naujo etapo pradžia

„Apie dabartinį momentą“ Nr. 2 (109), 2013 metų kovas

Globalizacija: naujo etapo pradžia

Skaitytojo dėmesiui siūlomi užrašai papildo 1998 – 1999 metų Vidinio TSRS Prediktoriaus darbą „Liūdnas Atlantidos palikimas. Trockizmas – tai „vakar“, tačiau niekaip ne „rytoj““ [1], su kuriuo naudinga susipažinti prieš skaitant.

Reikalo esmė – trumpai

Globalizacija – objektyvus procesas dėl paplitusios beveik po visą Žemę žmonijos biologinės vienybės. Jos esmė yra tam tikros kultūros kūrimas, kurioje ateityje susivienys visa žmonija. Nūnai globalizacija įžengė į naują etapą. Jis iš principo skiriasi nuo ankstesniojo.

Ankstesniajam globalizacijos etapui buvo charakteringos šios ypatybės:

  • Praeityje globalizacija vyko planetos gyventojų dominuojančiai daugumai jos nesuvokiant.
  • Bet kadangi kultūra nėra genetiškai užprogramuota vienareikšmiu būdu, o varijuoja, tai globalizacijos tikslų (tai yra tos kultūros, kuri turi atsirasti jos eigoje, pavidalo) parinkimas ir jų siekimo būdai – turi subjektyviai sąmoningą pobūdį, dėl šitos priežasties objektyviai įmanomi tampa įvairūs, tame tarpe ir vienas kitą panaikinantys globalizacijos įgyvendinimo variantai – kaip vertinant pagal jos tikslus, taip ir pagal jų įgyvendinimo kelius bei priemones. Dėl tokio objektyvių ir subjektyvių faktorių derinio – globalizacija paskutiniuosius, mažiausiai trys tūkstančius metų vystėsi ne „socialiai-stichiškai“, o tekėjo valdoma iš pačios visuomenės vidaus – iš pradžių kontroliuojama globalios politikos specialistų įsikūrusių senovės Babilone, o vėliau globalizacijos kontrolė perėjo senovės Egipto žiniuonių hierarchijai. Continue reading

Apie Putinų skyrybų kitareikšmiškumą

Atsisiųsti .doc formatu 

ANALITINAI UŽRAŠAI

Apie Putinų skyrybų kitareikšmiškumą

Tie kas praėjo skyrybų etapą, žino, kad gerokai prieš skyrybas sutuoktinių santykai tampa tokie, kad jiems nesinori būti kartu, juo labiau – nesinori kartu ilsėtis, t.y. nesinori kartu leisti laisvalaikį atstatant jėgas, arba apie ką nors mąstant. Atitinkamai, bendras sutuoktinių Putinų pasirodymas balete „Esmeralda“ atrodo nenatūralus vertinant pagal priešskyrybinio periodo psichologija.

Jeigu bendro pasirodymo tikslas „Esmeraldoje“ kilo iš noro pademonstruoti publikai save kaip patikimų sutuoktinių porą, tai atsakymas į žurnalistės klausimą tokia prasme, kad „mums liko tik juridiškai apiforminti skyrybas“ prieštarauja šiam tikslui. Juolab, kad Vladimiras Vladimirovičius ir Liudmila Aleksandrovna neatrodė taip lyg atsakymas į žurnalistės klausimą būtų duotas „ekspromto“ stiliumi.

Jeigu į situaciją pažvelgti iš žurnalistės pusės, tai klausimas apie asmeninius santykius – etikos normų pažeidimas netgi su sąlyga, kad valstybės galva – pagal statusą vieša figūra. Continue reading

Mūsų reikalas ir reikalai ne mūsų…

Atsisiųsti: 2013-10-10_Musu_reikalas_v0.1.doc
2013-10-10_Musu_reikalas_v0.1.odt
2013-10-10_Musu_reikalas_v0.1.pdf

„Apie dabartinį momentą“ Nr. 3 (110), 2013 m. rugsėjis

Mūsų reikalas ir reikalai ne mūsų…

Mes – Vidinis TSRS Prediktorius, iš vienos pusės, ir iš kitos pusės – nacionalistai, visada linkę į nacizmą, ir internacionalistai, visada linkę į internacizmą[1], ir visų konfesijų fanatikai, visada linkę sunaikinti kitatikius, – dirbame skirtingus darbus. Šitie darbai tiek skiriasi, kad bendros gali būti tik gerų ketinimų deklaracijos, kurios vienok užpildomos skirtingomis prasmėmis.

1. Apie mūsų reikalą

Mes remiamės tuo, kad Dievas – vienas vienintelis, Jis – Visatos ir jos gyvasties Kūrėjas, ir Jis gi – joje Visavaldis, tai yra, Jam pilnai priklauso visa valdžia visais jos pavidalais ir pasireiškimais. Visų likusiųjų valdžia – įgyvendinama tik su Jo leidimu, apimančiu dvi sudedamąsias: Sumanymas, kuriame apibrėžtas optimalus Visatos ir jos gyvasties vystymosi kelias, bei klystkeliai, kurių ribose veikia visi, kas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesutinka su Sumanymu arba ne taip gerai valdo pats save, kad sugebėtų išlaikyti savo veikseną Sumanymo vagoje. Bet kokia daugdievystės atmaina, atseit alternatyvi Dievo vienatinumui, – neadekvati gyvenimui ir defektyvi kad ir dėl to, jog išanksto nulemia „dievų“ konfliktą, o po jų atitinkamai ir „dievų“ sekėjų – žmonių, ir tik Dievas – vienatinis, esantis Visa ko esmė, nėra nepasitenkinimo Dievas, – bet taikos[2].

Dabartinė žmonių civilizacija – ne pirmoji žmonių civilizacija, o prieš žmonių civilizacijų kaitą Žemėje buvo dinozaurų civilizacijos, kurie nesusitvarkė su proto nešėjų planetoje misija[3].

Žmonių civilizacijų kaitos istorijoje Dievas nenusišalino nuo to, kas vyksta Žemėje, ir tai yra matoma iš to, kad visos šitos planetarinės epochos metu įvykdavo Jo Apreiškimai apie žmonių, civilizacijų paskirtį, gyvenimo prasmę ir veiklą.

Šiandieninė civilizacija atsirado po to, kai ankstesnioji žuvo globalioje geofizinėje katastrofoje, atmintis apie kurią išliko padavimų apie pasaulinį tvaną pavidalu. Joje paskutinysis Apreiškimas buvo perduotas Nojui, tačiau jo amžininkai nepanoro įsiklausyti ir to pasekoje jųjų civilizacija žuvo, išnaudojusi leidimą klysti[4]…
Continue reading

Atsitiktiniai sutapimai? – arba ne atsitiktiniai…

Atsisiųsti .doc formatu

ANALITINIAI UŽRAŠAI

Atsitiktiniai sutapimai? – arba ne atsitiktiniai…

 

Pirmiausia, faktai.

1.

Prieš 22 metus, 1991 metų birželio 24-ąją, Joano masonijos dieną Leningrado laikraštyje „Piko valanda“ Nr. 25 (70) («Час пик») paskutiniajame puslapyje buvo atspausdinta penkių paveiksliukų serija, bendru pavadinimu – „Istorinis piknikas“.

Iš paveiksliukų matyti, kad juose galimai pateikimas kažkieno pranešimas kažkam apie įvykius, kurie vyks Maskvoje ir truks penkias dienas. Praėjus 2 mėnesiams visas pasaulis stebėjo karikatūrinį liberalistinį pučą Maskvoje, kuris vyko 4 dienas – nuo 19-os iki 20-os 1991 metų rugpjūčio dienos, tačiau, kaip vėliau tapo žinoma,  realiai pučas vyko 5 dienas – nuo rugpjūčio 18-os iki 22-os. Ir nors iš liberalų pusės aukų buvo nedaug (viso labo trys – ir visiems po mirties buvo suteikti Rusijos Didvyrio vardai), nepaisant to, šių įvykių pasekmės yra jaučiamos ir po dviejų dešimtmečių – Rusijoje ir visame pasaulyje. Praėjus keturiems mėnesiams po šio karikatūrinio liberalistinio pučo žlugo antroji pasaulio valstybė – Tarybų Sąjunga.
Continue reading

Psichtrockizmas ir pidorasingas – pavojus žmonijos egzistavimui

Atsisiųsti: Psichtrockizmas_ir_pidorasingas_v0.1

Analitiniai užrašai

Psichtrockizmas ir pidorasingas –
pavojus žmonijos egzistavimui

Skaitytojo dėmesiui siūlomi užrašai papildo TSRS Vidinio Prediktoriaus darbus, su kuriais naudinga susipažinti prieš pradedant skaityti: „Liūdnas Atlantidos palikimas. Trockizmas – tai „vakar“, tačiau niekaip ne „rytoj““ (1998 – 1999 m.); „Globalizacija: naujo etapo pradžia“ (iš „Dabartinio momento“ serijos, Nr. 2 (109), 2013 m.); „Nacionalinių tarpusavio santykių problemų sprendimas Visuomenės saugumo koncepcijos rėmuose“ (2012 m., 5 skyrius. „LGBT bendruomenė ir internacizmas“) [1].

1. Psichtrockizmas – „mentaliteto“ specifika

Psichtrockizmas tai – beatodairiškai įžūli savikliova, pretenduojanti realizuoti save politikoje, neįgijus nei būtinų žinių, nei įgūdžių. „Aš – vienintelis ir be jokios alternatyvos išmintingas, ir todėl mano gyvenimo misija – politiškai vesti paskui save budulius, t. y. suteikti jiems gyvenimo prasmę ir valdyti jį jo paties vardu [2] – toks pradinis dorovinis-etinis psichtrockizmo principas demonstruoja bendro satanizmo principo „Aš geresnis, negu jie, ir todėl Aš turiu teisę, o jie privalo…“ [3] porūšį ir konkrečią išraišką.

Šis principas – bendras visoms minios-„elito“ kultūroms. Tačiau kiekviena iš minios-„elito“ kultūrų, kokiomis yra visos be išimties istoriškai susiklosčiusios ir konfesionaliai sąlygotos šiuolaikinės kultūros, yra savita tuo, kaip joje palaikoma ir iš kartos į kartą atgaminamas  minios-„elitarizmas“. Šitas savitumas išsireiškia per atitinkamos kultūriškai savitos visuomenės arba socialinės grupės mentalitetą, o taip pat – sociologinį mokslą ir jo gimdomas teorijas (ideologijas).

Dalis visuomenės ideologijas priima taip, tarsi jos būtų koncentruota išminties išraiška, t. y. objektyvi tiesa, nepriklausanti nuo žmonių subjektyvizmo [4]. Ir jei ideologijos visuomenėje randa pasekėjų, tai neišvengiama, kad kurio nors iš psichtrockistų „Aš – vienintelis ir be alternatyvos išmintingas, ir todėl mano gyvenimo misija – politiškai vesti paskui save budulius, t. y. suteikti jiems gyvenimo prasmę ir juos valdyti“ savivertė bei, kokia bebūtų, jo intelektualinė galia – susiranda tą ar kitą ideologiją ir panaudoja ją kaip kiautą savo saviraiškai politikoje bei ją lydinčiame politikavime.

Dėl to, kad, visų pirma, ideologijos (teorijos) skirtingos ir ne visame suderinamos tiek viena su kita, tiek ir su objektyvia Tiesa-Teisybe, o visų antra, principas, kurio veikiamas individas tampa psichtrockistu, numato kad išmintis yra vienintelė (tai būtent tik jo paties „išmintis“), psichtrockizmas, kaip socialinis reiškinys visuomet yra vidujai konfliktiškas. Be to, konfliktas jo viduje vyksta dviejuose lygmenyse:

  • 1) tarpusavyje nesuderinamų ideologijų (teorijų) – kultūrinių psichtrockizmo kiautų lygmenyje – tai būdinga globalaus lygio procesams ir pasaulėžiūros atžvilgiu nevienalytėse kultūriškai savitose visuomenėse;
  • 2) asmeninių konfliktų lygmenyje, tokia tema „kuris iš psichtrockistų (prisidengiančių ta pačia viena arba skirtingomis ideologijomis) turi geriausias vadeivos savybes ir todėl yra pats išmintingiausias [5].“
  • Prie šių dviejų vidinio psichtrockizmo konfliktiškumo lygių galima pridėti dar vieną: trečią – nuosavą daugiau ar mažiau išreikštą šizofreniją psichtrockisto psichikoje, darančią jo asmeninės psichikos algoritmiką vidujai konfliktiška.
    Vienok asmeninė šizofrenija psichtrockizme yra galima tik kai kuriose ganėtinai apribotuose rėmuose, kadangi išėjęs už jų individas nebegali būti ne tik vadu, bet tampa neįgalus palaikyti jokios, kokia ji bebūtų, socialinių ryšių sistemos, aprūpinančios jo gyvenimą, ir todėl jam pasidaro reikalinga artimųjų arba psichiatrų globa[6]. Nepaisant to, tam tikras asmenybės psichikos „šizoidiškumas“ gali būti prielaida tam, kad individas taptų pilnaverčiu psichtrockistu (tai bus paaiškinta žemiau).

Continue reading