„Melo kojos trumpos“ – lietuvių liaudies išmintis
„Tiesą sakyti – lengva ir malonu“ – Michailas Afanasjevičius Bulgakovas,
„Meistras ir Margarita“
2014 metų kovo 16-ą dieną, Krymui balsuojant už sugrįžimą į Rusijos sudėtį, kuriuo buvo atstatytas ikichruščiovinis pagrindinės ir vienijančios TSRS respublikos veidas, „nepriklausomos“ Lietuvos televizijos etatinė ir ilgametė „karjerinė žurnalistė“ Nemira Pumprickaitė tapo pirmąja žurnaliste pasaulyje, kuri per CENTRINĮ valstybinį televizijos kanalą „plačiosioms masėms“ pristatė Visuomenės Saugumo Koncepciją (KOB).
Nors žodis „pristatė“ – šiuo atveju yra labai smarki hiperbolizacija, tiksliau būtų – „paminėjo“. O jeigu dar tiksliau: žmogus, su Visuomenės Saugumo Koncepcija susipažinęs ne iš „Lietuvos radijo ir televizijos“, o iš pačių Visuomenės Saugumo Koncepcijos darbų, rašomų ir publikuojamų autorių kolektyvo, pasivadinusio „Vidiniu TSRS prediktoriumi“, žodį „paminėjo“ pakeistų administracinio kodekso atspalvį turinčiais terminais – „apšmeižė“ ir „dezinformavo“.
Pasižiūrėkime, kaip tai atrodė „žydruosiuose ekranuose“:
Vėliau šį LRT reportažą straipsnio pavidalu internete išplatino ir stambiausias bei labiausiai už visus kitus „nepriklausomas“ skandinavų kapitalo žiniasklaidos portalas Delfi.lt bei smulkesni naujienų replikuotojai.
Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, jog iki „Lietuvos radijo ir televizijos“ apie Visuomenės saugumo koncepciją buvo užsiminta valstybiniame 1-jame Baltarusijos respublikos kanale – 2 minučių trukmės reportaže apie visuomenininkų, veikiančių „naujosios slaviškos pasaulėžiūros“ pagrindu, konferenciją, tačiau tai nepalyginama su tuo fantazijos ir juodojo jumoro fontanu, kuriuo kovo 16-osios vakarą Lietuvos žiūrovus apdovanojo už tų pačių žiūrovų pinigus veikianti biudžetinė įstaiga.